Pirmieji žingsniai: aistra visureigiams nuo mokyklos laikų

     4x4 automobiliai, o ypač Subaru, mano gyvenime atsirado dar vaikystėje. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo į šalį pradėjo plūsti įvairūs automobiliai, tačiau tuo metu dominavo vokiška technika. Japoniški automobiliai buvo retenybė, o Subaru – tarsi iš kitos planetos. Dėl savo neįprastos konstrukcijos daugelis jų vengė, tačiau mano tėtis išdrįso pabandyti. Rezultatas nustebino: tai buvo ne tik patogus automobilis kasdienai, bet ir puiki visureigio alternatyva, kai tikrieji visureigiai buvo neprieinami dėl kainos.

Subaru XT ir pirmasis variklio keitimas

    Mūsų šeimoje Subaru Leone modeliai tapo kasdienybe – turėjome ne vieną ir ne du. Vienas labiausiai įsiminusių buvo Subaru XT – išskirtinio dizaino automobilis, kuris ir šiandien išlieka retenybe. Deja, po kelerių metų jis susidūrė su variklio problemomis, kurių tuo metu nepavyko išspręsti, todėl liko stovėti garaže su defektu.  2006 metais, būdamas penkiolikos, pirmą kartą savarankiškai nusprendžiau jį prikelti – pakeičiau variklį ir grąžinau automobilį į kelią.

Pirmasis pakeltas Leone: bekelės eksperimentai iš turimų dalių

    Šis sėkmingas bandymas įkvėpė imtis didesnių iššūkių. Jau 2007-aisiais, tarp senų detalių ir tikro garažo chaoso, radau Subaru Leone kėbulą – be pakabos, variklio ar pavarų dėžės. Įkvėptas internete matytų projektų iš JAV ir Australijos, nusprendžiau surinkti savo pirmąjį pakeltą visureigį bekelės iššūkiams. 

     Automobilis buvo pakeltas apie 11 cm. Siekdamas išlaikyti tinkamą pakabos geometriją, sumontavau 6 cm body liftą, nuleidau pakabą, variklį ir pavarų dėžę. Viską atlikau iš turimų dalių, be brangios įrangos ar profesionalios pagalbos – tik su užsispyrimu, smalsumu ir noru mokytis darant.

Antrasis Leone: automobilis, kurio nepavyko „pribaigti"

     Pirmasis pakeltas Subaru buvo gražus ir tvarkingas – tiesiog nesinorėjo jo „laužyti“ bekelėje. Todėl 2008 metais įsigijau dar vieną Subaru Leone, skirtą būtent ekstremaliems išbandymams. Nuo pat pradžių šiam automobiliui buvo numatytas „sunkus gyvenimas“ – planavau važinėti bekelėje ir tiesiog „pribaigti“ jį iki ribos. Pradžioje atlikau tik minimalius pakeitimus – 6 cm pakėlimą ir išpjautas arkas, kad tilptų didesni ratai.

      Tačiau viskas klostėsi netikėtai: automobilis nepaisė visų mano pastangų jį sulaužyti – jis atlaikė šuolius, bekelės „laužymus“ ir kitas ekstremalias situacijas be jokių rimtų gedimų. Šis patikimumas paliko tokį stiprų įspūdį, kad tiesiogiai prisidėjo prie mano sprendimo atsisakyti kito tuo metu vykdomo projekto.

GAZ 69: svajonė pagal žaidimą

      Tais pačiais metais įsigijau savo pirmą tikrą 4x4 visureigį – GAZ 69. Įkvėptas 4x4 kompiuterinio žaidimo, norėjau realybėje sukurti kažką panašaus. Iš metalo laužo krūvos per keletą metų gimė neįprastas automobilis: sumontavau 2.3 l Ford turbo dyzelinį variklį su pavarų dėže, įrengiau perėjimą į paskirstymo dėžę, pakėliau važiuoklę ir atlikau daugybę kitų darbų.

      Deja, šis projektas mane nuvylė – pravažumu jis neprilygo net bekelės išbandymams skirtam Subaru Leone, kuris buvo ne tik geresnis pravažiuoti, bet ir žymiai smagesnis vairuoti. Dėl to GAZ 69 taip ir nebuvo baigtas iki galo – jis buvo parduotas.

Kadangi elektrinės gervės tuo metu man buvo neįperkamos, nusprendžiau ieškoti pigesnės alternatyvos – sukonstruoti mechaninę gervę iš įvairių padrikų detalių. Rezultatas nustebino: ši savadarbė gervė gerokai pranoko lūkesčius – tiek traukos jėga, tiek greičiu ji stipriai lenkė net ir brangias elektrines alternatyvas. Tai buvo vienas tų atvejų, kai kūrybiškumas ir techniniai sprendimai pasiteisino su kaupu. Vėliau originalus 1.8 l variklis buvo pakeistas legendiniu EJ22. Svajojau apie EJ20 turbo, tačiau tuo metu tokia galimybė dar buvo nepasiekiama.

Unimog tiltai ir Nissan Terrano: sudėtingiausias vasaros projektas

    2010 metais, baigiant 10 klasę, netikėtai už gerą kainą radau Mercedes-Benz Unimog tiltus. Tuo metu visureigiai taip pat jau nebekainavo daug – kieme stovėjo nenaudojamas tėčio Nissan Terrano su 3.0 l V6 varikliu ir sankabos defektu. Nusprendėme, kad tai bus mano kitas projektas.

Išmontavau originalią pakabą, pakeičiau sankabą ir sumontavau Unimog tiltus. Tai buvo pats sudėtingiausias mano projektas – atėmęs visą vasarą. Galiausiai šis visureigis buvo parduotas ir iškeliavo iš Lietuvos. Po kelių metų netikėtai radau vaizdo įrašą su šiuo automobiliu, jau pas naujus savininkus – jie jį pristatinėjo kaip savo pačių sukurtą. 😄

Leone Coupé – svajonės apie Subaru Brat išsipildymas

     Dar 2010 metais turėjau svajonę – įsigyti Subaru Brat, legendinį Subaru pikapą. Deja, Lietuvoje šių automobilių beveik nebuvo. Artimiausias įmanomas variantas buvo Subaru Leone Coupé. Tai dviejų durų kėbulas, kuriam nuėmus galinį dangtį, išryškėja pikapo siluetą primenantis profilis. Gal ir ne visai Brat, bet svajonė iš dalies išsipildė.

    Vieną dieną mieste pastebėjau tokį automobilį stovintį po medžiu – priklijavau ant lango lapelį su pasiūlymu nupirkti. Ir man pasisekė – netrukus Leone Coupé atsidūrė mano kieme. Po metų jis gavo 2.2 l variklį iš ankstesnės Leone, taip pat buvo pakeista automatinė pavarų dėžė į mechaninę. Automobilis ilgai standartinio aukščio neišbuvo – netrukus sumontavau body liftą, pakabos pakėlimą ir pritaikiau visą ankstesnę šio modelio kėbulo pakėlimo patirtį, kad galėčiau važinėti tiek mieste, tiek žvyrkeliais.

     Šis Leone tapo mano kasdieniu automobiliu. Kiekvieną dieną su juo važinėdavau į universitetą – po 80 km pirmyn ir atgal. Tuo metu mokiausi Klaipėdoje, mechanikos inžineriją. Laikui bėgant buvo pagamintas priekinis buferis su mechanine gervė ir išplatinti sparnai. 2017 metais automobilis buvo parduotas, tačiau po kelerių metų jis netikėtai grįžo į mano rankas – ir iki šiol tebėra mano garaže.

Mano istorija

Nuo atmosferinio „anglo“ iki paaukštinto turbo projekto

     Tais pačiais metais, 2012-aisiais, prasidėjo dar viena istorija – įsigijau savo pirmąją Subaru Impreza. Nors tai buvo kuklus 92 kW atmosferinis modelis, su stipriai perkaitintu ir nebepataisomu varikliu bei „anglišku“ vairu, automobilis turėjo vieną didelį pliusą – originalią WRX apdailą. Tai tapo puiki pradžia įdomiam projektui. Pirmasis darbas buvo vairo perkėlimas. Tam nusipirkau donorinį automobilį – kitą Imprezą. Variklis buvo surinktas tikras „frankenšteinas“ – iš to, ką tuo metu turėjau garaže. Vėliau montavau 2.5 l variklį, kuris įnešė daugiau gyvybės, tačiau netrukus jis neatlaikė – ant jo dar papildomai buvo sumontuota Subaru Leone turbina. Programuojamas kompiuteris tada man buvo tik svajonė, todėl automobilis veikė su LPG sistema, o kuro padavimą valdė būtent dujų kompiuteris.

    Deja, persistengus su „boostu“, variklis neatlaikė – prie 1 baro slėgio vienas švaistiklis iššoko į dienos šviesą. 🙈 Problemas paaštrino ir netinkamas kuro mišinys – neturėjau net wideband daviklio, kuris leistų stebėti degimo parametrus. Tai nebuvo vienintelis „palaidotas“ variklis – bandydamas įvairias idėjas, sugedo ne vienas motoras, įskaitant net bandymus naudoti etanolį, valdomą dujų kompiuteriu.

    Galų gale, viskas nusistovėjo: sumontavau senesnės kartos valdymo bloką, kuris daug geriau tvarkėsi su turbinos valdymu. Nors tai nebuvo idealiai programuotas sprendimas, bet veikiausiai pirmas rimtas žingsnis į tikresnę variklio valdymo sistemą.

    Tobulėjo ne tik technika, bet ir išvaizda. Bėgant laikui, Impreza gavo spoilerį, plačius ratus, sparnų praplatinimus, ir net... pakėlimą. Taip, Impreza buvo paaukštinta ir sėkmingai važiavo nesudėtingoje bekelėje. Galutinėje savo stadijoje projektas išsiskyrė ypatingu balansu: pigios detalės, maži eksploatacijos kaštai, o traukos lygis prilygo WRX, bet kilometro kaina – kaip dyzelinio sedano.

Bekelės legenda: Leone pikapas su gervė ir EJ22

    Tuo metu antrasis Leone vis labiau tobulėjo ir ilgainiui tapo interneto legenda. Laikui bėgant jis virto vis ekstremalesniu projektu: buvo nupjautas stogas už priekinių sėdynių, paverčiant automobilį pikapu, o galiausiai neliko ir viso galinio kėbulo.

Pirmasis projektas kitam entuziastui – Nestandartinė pakaba 

   2015 metais, studijuodamas Vilniaus Gedimino technikos universitete pramonės inžineriją, gavau pasiūlymą prisidėti prie įdomaus ir nestandartinio projekto – padėti sukonstruoti pakabą visureigiui, ruoštam dalyvauti bekelės varžybose.

     Techniniam sprendimui buvo panaudotos dvi Toyota 4Runner rėmo priekinės dalys su nepriklausoma pakaba. Rėmas buvo susiaurintas, svirtys – pailgintos, siekiant išgauti kuo didesnę pakabos eigą. Taip pat buvo sumontuoti siauri, blokuojami diferencialai, leidę maksimaliai išnaudoti pakabos galimybes sudėtingose sąlygose.

      Nors darbas vyko paprastame garaže ir buvo atliekamas tik su pagrindiniais, baziniais įrankiais, projekte buvo pritaikytas ir kompiuterinis projektavimas – tam pasitelkiau įgytas studijų žinias. Kai kurias sudėtingesnes detales gamino įmonė, užsiimanti CNC lazeriniu pjovimu, tad net ir kukliomis priemonėmis pavyko pasiekti profesionalų rezultatą.

Automobilį iki galo surinko pats savininkas, o galutinis rezultatas pasiteisino – visureigis sėkmingai dalyvavo 4x4 bekelės čempionate. Man tai buvo pirmasis realus žingsnis į kitų projektus, kur reikėjo ne tik idėjų, bet ir atsakomybės už rezultatą.

Kūryba iš balkono: nuo 3D spausdintuvo iki CNC plazminio pjovimo staklių

       Besimokydamas Vilniuje, nuomavausi nedidelį butą, o jo balkonas netruko virsti mini dirbtuvėmis. Būtent ten gimė keletas svarbių projektų. Iš senų spausdintuvų ir faneros lakštų pasigaminau savo pirmąjį 3D spausdintuvą. Tai buvo pirmas žingsnis į pasaulį, kuriame mechanika derinama su skaitmeniniu valdymu.

     Paskatintas sėkmės, pradėjau gaminti ir CNC plazminio pjovimo staklių viršutinę rėmo dalį su pavaromis. Kiek įmanoma – darbus vykdžiau balkone, bet dėl augančių matmenų ir konstrukcijos sudėtingumo teko darbus perkelti į garažą. Tik dalį staklių pavyko surinkti bute, o likusi konstrukcija, įskaitant pavaras ir valdymą, buvo galutinai suprojektuota ir surinkta jau sugrįžus į Palangą.

     Šios staklės iš pradžių buvo suplanuotos kaip laikinas sprendimas, padėsiantis startuoti dirbant su metalo detalėmis, tačiau iki šiol puikiai atlieka savo funkciją. Jos tapo ne tik vertingu įrankiu vienetinių detalių gamyboje, bet ir simboliniu tiltu tarp savadarbių konstrukcijų ir tikslaus, CNC pagrįsto darbo. Šis projektas žymėjo naują etapą – išaugimą iš improvizuoto garažo į rimtesnę techninę kūrybą.

Nuo idėjų garaže iki savo verslo

    Baigęs inžinerijos studijas Klaipėdoje ir Vilniuje, sukaupiau ne tik teorinių žinių, bet ir vertingos praktinės patirties. Visi anksčiau įgyvendinti projektai – nuo paprastų eksperimentų garaže iki sudėtingų bekelės modifikacijų – skatino siekti daugiau. Natūraliai atėjo momentas, kai pradėjau svarstyti apie savo verslą.

    Pirmieji realūs žingsniai buvo labai konkretūs – ėmiau gaminti Subaru automobilių pakėlimo (lift) komplektus. Tai buvo sritis, kurią geriausiai pažinojau: buvau išbandęs įvairias konfigūracijas savo projektuose, žinojau, kas veikia, o kas ne. Naudodamas įgytus įgūdžius, pradėjau kurti patikimus, praktiškus sprendimus, kurie buvo ne tik techniškai veiksmingi, bet ir pritaikyti realioms sąlygoms.

     Laikui bėgant šie pakėlimo komplektai tobulėjo – tiek konstrukcijos kokybe, tiek pritaikymu skirtingiems modeliams. Atsirado užsakymai, klientai, augantis pasitikėjimas. Taip gimė mano didžiausias projektas – įmonė MB „SLT projektai“.

    Šiandien SLT projektai – tai ne tik vardas ar logotipas. Tai – kelias, prasidėjęs nuo pirmųjų varžtų garaže, per šuolius bekelėje, paaukštintus Leone, savadarbes stakles, iki realios, funkcionuojančios veiklos. Įmonė specializuojasi automobilių modifikacijoje, individualių detalių gamyboje ir nestandartinių techninių sprendimų projektavime.

       Kiekvienas produktas čia gimsta iš patirties, išbandymo ir noro sukurti tai, kas ne tik veikia, bet ir įkvepia.

Daugiau nuotraukų, vaizdo įrašų ir techninių sprendimų – mūsų socialinėse platformose.

Užsukite ir pamatykite tai, ko nespėjome papasakoti čia!